Vilniaus transformacijos

Vilkpėdė

Teritorija, kurioje dabar yra Vilkpėdės gyvenamasis rajonas, ilgą laiką buvo Vilniaus priemiestis – vakariniai miesto vartai. Vilkpėdė – neseniai apgyvendinta vietovė, XVIII a. pab. čia buvo vos keli namai. Tik 1862 m. per Vilkpėdę nutiesus geležinkelio liniją Peterburgas–Varšuva, į rajoną ėmė skverbtis civilizacija. Iki Antrojo pasaulinio karo čia buvo įsikūrusios kelios plytinės, stovėjo malūnas, odų dirbtuvė, tekstilės fabrikėlis, nuo seno driekėsi tiesus Trakų kelias (dab. Savanorių pr.). Sovietmečiu šioje teritorijoje ėmė dygti didelės statybinių medžiagų, elektronikos, chemijos gamyklos.

Dabar Vilkpėdės seniūnija užima 10,8 km2 plotą. Čia gyvena apie 20 tūkst. gyventojų. Vilkpėdės seniūnijos teritorija apima nemažą Savanorių pr. dalį su pramonės zona, Vingio parką ir gyvenamąją zoną iki Žemaitės ir V. Pietario gatvių. Gyvenamoji zona sudaro tik apie ketvirtadalį Vilkpėdės. Didžioji dalis – gamybiniai, administraciniai ir komerciniai pastatai.

Vilkpėdės rajono analizė

Vilkpėdės rajono vizijos pristatymas

Vizija

Vos 5 km atstumu nuo Vilniaus senamiesčio esanti teritorija turi potencialą keisti savo urbanistinę, erdvinę, socialinę ir ekonominę struktūrą įgyvendinus palaipsniui išsikeliančios pramonės konversiją. 

Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva apima Vilkpėdės kvartalo urbanistinės koncepcijos parengimą įtraukiant įvairias veikiančias socialines grupes transformuojamame urbanistiniame areale: pramoninių teritorijų konversija ir jos poveikis esamai struktūrai (erdvinis, ekonominis, socialinis). Šis procesas bus lydimas nuolatinio dialogo, bendradarbiavimo ir mediacijos tarp skirtingų suinteresuotų šalių. 

Savivaldos tikslas – suburti suinteresuotas šalis ir nubrėžti naujas urbanistines kryptis teritorijos sėkmingam plėtojimui. Suinteresuotų šalių atstovai: politikai, planuotojai, plėtotojai, nevyriausybinės organizacijos, vietinės bendruomenė, pažeidžiamos visuomenės grupės ir plačioji visuomenė, kurie prisidės prie  tęstinio, atsinaujinančio proceso. Šis projektas bus iššūkis visiems, nes tokio mąsto konversijos Vilnius nėra turėjęs. Skirtingai nuo Paupio – NT turtas nėra valdomas vienose rankose, tad visų dalyvių įsitraukimas ir gebėjimas sutelkti vieni kitus bus šio ambicingo projekto tikslas. 

  • Suplanuoti etapišką Vilkpėdės teritorijos integraciją su miestu: infrastruktūra, visuomeninės paskirties objektai, bendro naudojimo erdvės. 
  • Nustatyti vieningas konversijos proceso ir plėtros taisykles, kurios būtų atviros visuomenei: 
    • Urbanistiniai principai 
    • Architektūriniai principai 
    • Išraiškos priemonės 
  • Parengti kvartalų schemą, kuri tarnaus darniam teritorijų planavimo procesui, nes konversijos atveju, vadovaujanti Vilniaus miesto Bendruoju planu planuojant gyvenamosios paskirties statinius reikalinga rengti kvartalo detaliuosius planus. 

Teritorijos pokyčiai priklauso nuo privačių ir savivaldos iniciatyvų sinergijos. Artimiausi viešos infrastruktūros pokyčiai prasidės šiaurinėje Vilkpėdės dalyje – prie Tūkstantmečio g. žiedo. Didžiausias katalizatorius bus rekonstruotas Elektrinės tiltas, leisiantis atkurti pėsčiųjų ir dviračių jungtį tarp Lazdynų ir Vilkpėdės (toliau Naujamiesčio, Senamiesčio). Planuojama sukurti jungtis bei traukos objektus prie šio tilto, kuris daugybę metų taip ir nebuvo atvertas visuomenei. 

Turinčius idėjų arba klausimų, susijusių su Vilkpėdės rajono transformacija, kviečiame kreiptis į miesto vyr. architekto patarėją Laurą Kairienę el. p. laura.kairiene@vilnius.lt

 

Užvingio salos tiltas Kazimiero Jelskio g.
Savanorių pr. dviračių takas nuo Elektrinės g. iki Titnago g.
Savanorių pr. Savanorių pr.
Pėsčiųjų takas nuo Vingio parko paplūdimio iki dabartinės „Grindos“ teritorijos
Skip to content